Labai svarbu teisingai pasirinkti medieną iš kurios bus daromi gultai. Jų konstrukcija turi būti paprasta ir lengvai išardoma, kad būtų nesudėtinga pakeisti susidėvėjusias dalis. Pasitaiko tokių pirčių, kuriose gultai daromi iš tvirto ir kieto medžio pvz. ąžuolo. Toks medis turi esminį trūkumą - jis gerai kaupia šilumą ir todėl stipriai įkaista. Dažnai ant tokių gultų negalima atsisėsti. (Tačiau tokios pastabos labiau tinka pirtyse su metalinėmis krosnelėmis, kurios stipriai kaitina orą ir medieną.)  Aš po daugelio bandymų pasirinkau juodalksnio medieną. Ji lengva, nebrangi, o tai gana aktualu nes aš visus gultus kas du metus pakeičiu naujais. Tokiu būdu nėra klausimo kokiomis apsauginėmis priemonėmis reikia padengti medieną, kad ji nekeistų spalvos, nesiteptų ir nepradėtų skleisti blogo kvapo. 

Patogiausi gultai pirtyje yra vieno lygio. Pirtyje, kurioje yra atliekamos procedūros tai protingiausias pasirinkimas. Gultai turi būti pakankamai platūs, kad gulinčiam žmogui būtų patogu. Jų plotis turėtų būti nuo 70 cm ir platesni. Gultų aukštis nuo grindų turi būti toks kad pirtininkui nereikėtų kūprintis arba atvirkščiai pasilipėti ant kažko vanojimo metu. Vanojimui skirtas gultas yra patogiausias kai jo aukštis nuo 70 iki 90 cm. O juk dažnai būna, kad garinėje yra kelių lygių gultai ir kaip taisyklė tik viršutinis būna platus ant jo gali atsigulti žmogus. Tačiau tokiu atveju pirtininkas patenka į maksimalaus karščio zoną ir dirba susikūprinęs. Ne kiekviena pirtis Vilniuje ar jo apylinkėse gali pasigirti patogiais gultai.