Tikriausiai dažnam kyla klausimas, kuo sauna skiriasi nuo mūsų tradicinės pirties. Norėdami padėti atrasti saunos malonumus, šįkart aptarsime saunos sąvokos kilmę bei reikšmę, naudojimosi sauna taisykles, būdingas saunos ypatybes ir, be abejo, galimus pavojus.

Mūsų krašte dažniausiai pirtį, virš kurios durų yra lentelė su žodžiu „Sauna“, rasime sporto klubuose ir SPA centruose. Rečiau tokia patalpa matoma kaimo turizmo sodybose. Beveik visada tai bus kaitinimuisi skirta patalpa su elektrine krosnele; beveik visada čia bus draudžiama ant akmenų pilti vandenį ir beveik niekada niekas nepasiūlys pasimėgauti vantomis arba netgi bus pasirūpinta perspėjimu, jog naudoti vantas – draudžiama. Taigi, kalbėdami apie sauną, turėsime omenyje tokiose vietose esančias saunas su joms būdingais privalumais ir trūkumais.

Sauna ar pirtis?

Kad geriau suprastume, apie ką kalbame, verta pirmiausia susitarti dėl naudojamų terminų ir sąvokų. Tikiuosi, kad labai nedaug žmonių nustebs dėl mano siūlymo dėti lygybės ženklą tarp žodžių sauna ir pirtis. Taip yra todėl, kad šie žodžiai yra naudojami apibūdinti vienai ir tai pačiai patalpai, tik skirtingose šalyse. Sauna – taip vadinama pirtis Suomijoje. Esminio skirtumo tarp tradicinės suomiškos saunos ir pirties nėra.

Pagrindinės saunos savybės: tradiciškai naudojama medinė apdaila, įrengti kelių lygių gultai, efektyvi ventiliacija, kanalizacija, vandens telkinys ir krosnelė su akmenimis bei nedidelis oro drėgnis. Drėgmės kiekis didinamas užpilant vandens ant akmenų. Tipinė temperatūra – bent +70 °C. Kaip matome, iš saunai taikomų reikalavimų išskirtinas tik vienas, kuris skiriasi nuo mums įprastos pirties, – nedidelis pirties drėgnis. Žvelgiant į kitus reikalavimus, nematyti jokio skirtumo nuo mūsų tradicinės pirties. Saunoje ant akmenų taip pat pilamas vanduo, saunoje irgi vanojamasi vantomis, o po to apsipilama šaltu vandeniu, trinamasi sniegu arba šokama į eketę. Ir saunos gali būti „juodos“, kas atitinka mums pažįstamas tradicines senų laikų „dūmines pirtis“. Taigi skirtumas tik toks, kad žodis „sauna“ tapo tarptautiniu, kai norima pasakyti, kad kalbame apie pirtį.

Na, o pirčių juk būna visokių. Vienos pirtys būna labiau drėgnos, o kitos, priešingai – labiau sausos. Gilesnes studijas apie pirčių / saunų skirtumus palikę specialistams, pabandykime įvertinti, kokia sauna yra naudinga sveikatai, ir kokia – mažiau verta dėmesio arba netgi kenksminga. Galimi pavojai Kokie pavojai mūsų tyko saunoje? Bene didžiausias ir jau medikų įvardytas pavojus yra per daug sausas oras. Ne veltui tarp pirties mėgėjų sauna yra vadinama „džiovykla“, ir tą sausą orą pajunta visi, kurie pabando jo įkvėpti. Ką pajuntame? Deginantį karštį nosyje ir gerklėje. Jis per daug džiovina mūsų gleivinę. Mūsų reakcija labai natūrali – užsidengiame veidą delnais arba sulėtiname kvėpavimą. Tam, kad sumažintume šį nepageidaujamą karščio poveikį, tikslinga turėti vantą, o jeigu jos naudoti negalima, verta pasiimti nedidelį drėgną rankšluostėlį. Juo pridengę veidą, galėsime mėgautis šiluma, o kai rankšluostis sušils, bus ženklas, kad jau laikas palikti sauną. 

Jeigu saunoje labai karšta, būkite joje saikingai, nepersikaitinkite. Labai aukštoje temperatūroje geriau nepilti vandens ant akmenų, o jeigu labai norisi, užpilkite ne daugiau kaip 100 ml. Didelis ir staigus drėgmės „šuolis“ sausoje saunoje traumuoja mūsų odą: tai puikiai pajaučiame visu kūnu – oda tiesiog dega. Ar tai gali būti malonu ir naudinga sveikatai? Tikrai ne. Juk mūsų tikslas saunoje yra prakaituoti. O tam užtenka šilumos ir trupučio laiko, kad kūnas pradėtų valymosi procesą, odoje esančios prakaito liaukos pradėtų šalinti nereikalingas medžiagas. Juk dažnai mūsų oda vadinama trečiuoju inkstu.

 Apie maudymosi kostiumėlius.

 Kalbant apie odą, vertėtų prisiminti ir kitus neigiamus faktorius, laukiančius mūsų lankantis saunoje ir baseine, kurio vanduo apdorotas chloru. Tokie baseinai dominuoja beveik visuose vandens pramogų parkuose, sporto klubuose. Ne paslaptis, kad visur lankomės dėvėdami maudymosi kostiumėlius, o jie pagaminti iš sintetinių medžiagų. Kol mes plaukiojame baseine, poveikis mūsų odai yra minimalus. O štai dėvėdami šiuos rūbelius, ir dar išmirkusius chloruotame vandenyje, atėję į sauną, turime tikrai ne patį geriausią derinį mūsų organizmui. Juk saunoje palaikoma aukšta temperatūra, mūsų drabužiai kaista ir garuoja. Išskirtais garais mes kvėpuojame. Suprantama, prakaituoti su drabužiais tikrai nėra malonu, o eiti į sauną su plaukiojimui skirtu uždaru kostiumėliu – ir visai nelogiška. Taigi, jeigu jums nepriimtina užeiti į sauną nuogiems, vertėtų turėti didelį rankšluostį arba paklodę, į kuriuos susisuksite po to, kai nusiprausite po dušu, prieš užeidami į sauną. Todėl nusiprausti reikia ne tik išėjus iš saunos, bet ir prieš užeinant. Malonu pastebėti, kad apie savo lankytojų sveikatą galvojantys pramogų centrai prie saunų jau yra įrengę ne tik lentynėles akiniams pasidėti, bet ir vietą palikti maudymosi kostiumėlius.

Drąsiai galima teigti, kad saunos teigiama nauda yra didesnė nei galima žala. Svarbiausia einant į sauną žinoti, dėl ko tai darote, gerai pažinoti savo organizmą ir teisingai naudotis saunos teikiamais malonumais.

Lankymosi saunoje taisyklės

Didžiausią žalą žmogaus kūnui daro ne pati sauna, o tai, kaip mes mėgaujamės jos šiluma. Lankymasis saunoje turi tam tikras taisykles. Jeigu mes rūpinamės savo sveikata ir į sauną einame pailsėti ir atgauti jėgas, turime laikytis pagrindinių taisyklių:

 * Neskubėkite ir apsilankymui saunoje skirkite bent 1,5 val.

* Neikite į sauną gausiai pavalgę arba, priešingai – alkani.

 * Prieš eidami į garinę, nusiprauskite (be muilo ir šampūno) ir sausai nusišluostykite, nešlapinkite plaukų.

* Esant galimybei, saunoje atsigulkite, o ne sėdėkite, idealu, jeigu kojos yra šiek tiek aukščiau už galvą.

 * Įvertinkite savo sveikatos galimybes ir kaitintis pradėkite nuo žemesnio gulto.

 * Bendras saunoje praleistas laikas neturėtų viršyti 30–35 minučių.

 * Skirkite pakankamai laiko poilsiui tarp užėjimų.

 * Gerkite žolelių arbatą, vandeniu skiestas sultis.

 * Nevartokite juodos arbatos, kavos ir alkoholio. Nerūkykite.

 * Galvą saunoje pridenkite kepure arba rankšluosčiu. Geriausia, jeigu kepurė yra stora, iš natūralios vilnos. Didžiausias saunos pavojus – per daug sausas oras: veidą patariamą pridengti vanta arba drėgnu rankšluostėliu.

 * Po kaitinimosi kūną būtina nuplauti bėgančiu vandeniu, geriausia – vėsiu, ir nusišluostyti. Tuomet apsigaubti kuo nors sausu (tam puikiai tinka chalatas) ir atsigulti šiltoje patalpoje.

*Į sauną geriausia eiti nuogam. Jeigu nuogumas jus trikdo, prisidenkite rankšluosčiu arba paklode.

Straipsnis publikuotas žurnale "Mano sodyba" , 2017 metų  kovo mėnesį